Spektaklio dramaturgės Samantos Pinaitytės refleksija apie kuriamą spektaklį. „Gavus pakvietimą prisidėti prie šio spektaklio kūrimo labai nudžiugau, bet kartu užplūdo ir nemenkas jauduliukas, supratau, kad laukia rimtas išbandymas: Hanso Kristiano Andersano pasaka „Undinėlė” yra viena žinomiausių, tad kaip ją pritaikyti scenai ir dar užrašyti taip, kad viskas būtų perteikta ir papasakota šokiu bei judesiu, vertė gerokai pasukti galvą. Su Aušra Krasauskaite kartu dirbame jau ne pirmą kartą. Ji ir buvo tas žmogus, kuris paskatino mane užrašyti tai, ką fantazuojame. Rašydama ir stengiausi galvoti taip, kaip galvotų režisierė, kaip ji viską matytų. Taip pat, sekiau ir Klaipėdos baleto mokyklos veiklą, labai norėjosi įtraukti visas amžiaus grupes. Taip pjesėje atsirado ir gan šmaikščių, bet itin mielų personažų. Su smalsumu laukiu jų pasirodymo! Taip pat viliuosi, kad šis spektaklis nepaliks abejingų ir apjungs visas amžiaus grupes. Šokio kalba pasakosime ir bandysime atskleisti pačias svarbiausias, bet mūsų skubančiame pasaulyje primirštas, temas: meilę, atsidavimą bei savo karščiausių svajonių siekimą. Dažnai, susidūrus su sunkumais, mes pavargstame kovoti ir greitai pasiduodame, tačiau net neįtariame kiek daug jėgos slypi mūsų viduje. Tad Undinėlė primins ir parodys, kaip svarbu tikėti ir norėti!” Nuotrauka Domas Rimeika
